- nukabinti
- nukabi̇̀nti vksm. Po parodõs visùs pavéikslus nuo síenų nukabi̇̀nome.
.
.
nukabinti — nukabìnti tr. 1. nuimti ką pakabintą: Kalvis, nė žodžio nesakydamas, nuo vielos nukabino lempą ir nunešė ją į virtuvę A.Vencl. Mėsą nukabinaĩ BM8. Nukabìnk kepurę nuo gembės J(Skr). | refl. tr.: Nusikabino nuo tvarto duris ir nešasi BsPIII198 … Dictionary of the Lithuanian Language
prakabinti — prakabìnti tr. 1. pro šalį nukabinti: Kabino kepurę, bet pro šalį prakabino rš. 2. prasemti, praimti: Pabaigiau iš šitos puodynės sviestą ir dar kitą prakabinaũ Trgn. | prk.: Prakabìnk (pradėk) kalbą, ana tau pripasakos visokių baidymų Gršl. 3 … Dictionary of the Lithuanian Language
antkabinti — antkabìnti (dial.) 1. žr. užkabinti 1: Katilas antkabintas valgiui virti S.Dauk. | prk.: Kad aš tūkstantį antkabinsiu ant nosies, gaus vyrą, kad muno duktė ir kumpnosė Šts. | refl. tr.: Eina virves ančsikabinęs Užv. 2. refl. žr. užkabinti 8… … Dictionary of the Lithuanian Language
apibrigzti — 2 ×apibrìgzti intr. 1. apgižti: Pernakt visas pienas apbrìzgo Vlk. Nevalgysi, pienas jau apbrìzgęs Rod. Aš šitokio apbrìzgusio pieno nevalgysiu Eiš. 2. nusiminti, nuliūsti, nosį nukabinti: Ko tu nūnai toks apbrìzgęs, kap drignių apsiėdęs?… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkabinti — apkabìnti tr. 1. kabinant apdengti: Apkabìnk paltą kitais rūbais, kad nedulkėtų Sdk. | refl.: Kasdien pareidavo namon kiškiais ir kurapkomis apsikabinęs Blv. | prk.: Veidmainystės dangalu apsikabinęs prš. 2. apglėbti, apimti: Drūti medžiai,… … Dictionary of the Lithuanian Language
atkabinti — atkabìnti tr. 1. atkliudyti, atjungti, atrišti, atsieti: Atkabìnk durų kablį Ėr. Atkabìno lenciūgą nuo kuolo Prn. Atkabìnk kambarį (atidaryk) Šts. Arklius atkabìno, o ratus paėmė Šts. | refl.: Durys užsikirto ir nebatsikabina Ėr. | Aš nieko… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškabinti — iškabìnti tr. 1. pakabinti, kad karotų: Šviesas iškabìna (raketas išleidžia), paskui meta bombas Gs. Mieste iškabintos vėliavos rš. Iškabìnk kailinius kieman, kad prasivėdintų Š. Nevažiuok kojas iškabinęs Sdk. Valsčiuj labai daug iškabìnta… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškelti — iškelti, ìškelia, iškėlė tr. I. išimti, ištraukti, išlaipinti; pakelti aukštyn, pakilti; išarti, išplėšti. 1. išimti ką (ppr. sunkų) iš kur nors: Iškelk kūdikį iš lopšio J. Žiobt ir apžiojo žuvis meškerę, ir iškėliau lyną Šts. Iškelkite mums avį … Dictionary of the Lithuanian Language
kabinti — kabìnti ( yti), ìna, ìno K, J, Š, BŽ77; R, M 1. tr. daryti, kad kabėtų, karti ant ko nors; daryti, kad būtų nusviręs, nukaręs, nulenktas, panarintas: Kabinù kepurę kablin Ds. Išėjo kabìnti (džiauti) rūbų Ktk. Ant šakelių, ant žaliųjų… … Dictionary of the Lithuanian Language
nosis — 1 nosis sf. (1) 1. uoslės organas: Ilga, kumpa, buki, smaili, plokščia, užriesta nosis KII86. Jo nosis drūta, lūpos storos Ėr. Kvėpuoja pro nosį DŽ. Ir teip visa suminša, vėjeliu praskysta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta A.Baran. Nejaučiu … Dictionary of the Lithuanian Language